Vyriausybė trečiadienį patvirtino Aplinkos ministerijos parengtą Nacionalinį vandenų srities planą 2022-2027 m., kuris užtikrins tvarų ir integruotą vandens telkinių, jūros aplinkos, potvynių rizikos, vandentvarkos valdymą.
„Tai ilgalaikis dokumentas, kuriame aiškiai įvardinta, kas kvalifikuojami kaip teršėjai, kaip su jais kovosime, kokius reguliacinius mechanizmus pasitelkti. Turime planą, kaip pagerinti vandenų būklę“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Gerinant paviršinių ir požeminių vandens telkinių būklę ypatingas dėmesys bus skiriamas pasklidosios taršos mažinimui ir upių „išlaisvinimui“. Taip pat siekiama mažinti taršą, pasiekiančią Baltijos jūrą ir Kuršių marias su upių nuotėkiu, tobulinti pasirengimą potvyniams ir gerinti jų prevenciją. Kartu planuojama didinti vandens telkinių valdymo sistemos efektyvumą.
Planas apima ir dar vieną svarbią sritį – užtikrinti kokybiškas viešąsias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, mažinti aplinkos tarša nuotekomis. Tam numatoma didinti vandentvarkos įmonių efektyvumą, įgyvendinti sąnaudų susigrąžinimo principą.
Naujausias vandens telkinių vertinimas atskleidė, kad Lietuvoje 63 proc. upių ir 64 proc. ežerų neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų. Pasiekti gerą ekologinę būklę trukdo didėjanti pasklidoji tarša, daugiausia dėl žemės ūkio veiklos, užtvankų ir melioracijos sistemų sukelti hidromorfologiniai pokyčiai bei sutelktoji tarša (nuotekos). Įtakos turi ir gamtiniai procesai, besikeičiančios klimatinės sąlygos.
Požeminių vandens telkinių būklė išlieka gera, tačiau dėl gamtinių sąlygų išlieka rizika, kad gali didėti sulfatų, chloridų, kai kuriais atvejais ir fluoridų koncentracija požeminiame vandenyje.
Bendra Lietuvos Baltijos jūros aplinkos būklė nesiekia geros pagal 9 kokybinius rodiklius: eutrofikacijos, komerciniams tikslams naudojamų žuvų, mitybos tinklų, pavojingų medžiagų koncentracijos jūroje ir maistui vartojamuose produktuose, biologinės įvairovės, nevietinių rūšių, jūros dugno vientisumo, šiukšlių jūrinėje aplinkoje.
2011-2018 m. vertinimu, potvyniai kelia pavojų didesnei kaip 5 proc. arba 351 tūkst. hektarų Lietuvos teritorijos daliai. Be to, stebima ekstremalių hidrometeorologinių reiškinių didėjimo tendencija.
2020 m. Lietuvoje vandens tiekimo paslaugas gavo 83 proc. gyventojų, centralizuotas nuotekų tvarkymo paslaugas – 77 proc. gyventojų. Nepakankamai efektyvi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių veikla neužtikrina geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumo ir kokybės, sektoriaus tvarumo.
Nacionalinį vandenų srities planą 2022–2027 m. papildys aplinkos ministro bei žemės ūkio ministro įsakymu tvirtinamas detalus veiksmų planas. Veiksmų planas šiuo metu rengiamas, su juo bus galima susipažinti 2023 m. pradžioje.
Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
