Rizika yra neatsiejama žemės ūkio verslo dalis, todėl jos valdymas labai svarbus tiek patiems ūkininkams, tiek visai visuomenei. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ūkininkams siūlo įrankį, galintį padėti išvengti didelių finansinių nuostolių įvykus nenumatytoms situacijoms – burtis į žemės ūkio rizikos valdymo fondus (RVF).
Bene dažniausiai ūkininkai susiduria su klimato poveikio, gyvūnų ir augalų ligų, kenkėjų bei rinkos rizikomis. Ekstremalūs gamtos reiškiniai, kainų svyravimai ar kitos negandos kasmet pridaro nemažai nuostolių ūkininkams, dalį rizikų galima valdyti draudimo pagalba, tačiau ne nuo visų rizikų galima apsidrausti.
„Žemės ūkio rizikos fondas gali tapti išeitimi valdant jas ir siekiant stabilizuoti pajamas, jaustis ramiau dėl savo ūkio ateities. Kai metai geri – žemdirbiai gauna pelno, gali mokėti įnašus į fondą, kaupti lėšas. Patyrus nuostolių, fondas galėtų juos atlyginti ir gauti iki 70 proc. kompensaciją, jeigu atskiro nario pajamų sumažėjimas viršija 20 proc. jo vidutinių metinių praėjusių trejų metų laikotarpio pajamų. Tad fondas nelieka tuščias, kai kompensuoja nariams patirtus nuostolius, nes gauna paramos lėšų. Ši priemonė užtikrina ūkininkų ateitį“, - sako ŽŪM Strateginio planavimo skyriaus vyr. specialistė Rimantė Juodenienė
RVF – savanoriška žemės ūkio subjektų tarpusavio pagalbos sistema, grindžiama narių įnašais ir skirta jų pajamų lygiui palaikyti. Kol kas nėra įsteigta nė vieno tokio fondo, nors šiai priemonei įgyvendinti jau yra sukurta visa reikiama Europos Sąjungos ir Lietuvos teisinė bazė.
„Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) šiai tarpusavio pagalbos sistemai kurtis suplanuota 1,5 mln. Eur, tačiau, jeigu būtų steigiami tokie fondai ir atsirastų didesnis paramos lėšų poreikis, būtų ieškoma galimybių finansavimą padidinti“, - teigia ministerijos atstovė.
Siekiantys gauti paramą RVF turi būti akredituoti. Pagrindinės akreditacijos sąlygos – RVF turi būti kuriami ne mažiau kaip penkių žemės ūkio veiklos subjektų ir turi turėti:
- tarpusavio pagalbos tikslui skirtą, nuo kito turto atskirtą ir atskirai tvarkomą sąskaitą;
- administratorių (sąskaitai tvarkyti, nuostoliams skaičiuoti, įnašams ar prarastų pajamų kompensacijoms administruoti, apskaitai tvarkyti ir kitoms veikloms, susijusioms su RVF tvarkymu);
- patvirtintas ir viešai institucijos, atsakingos už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai išlaidų valdymą ir kontrolę, interneto svetainėje paskelbtas RVF veiklos taisykles, nustatančias RVF lėšų administravimą, kaupimą, naudojimą; įnašų ir prarastų pajamų kompensacijų apskaičiavimą ir mokėjimą; tapimo RVF nariu ir išėjimo iš RVF sąlygas; informacijos apie galimus interesų konfliktus teikimą; prarastų pajamų kompensacijų sumažinimo ar nemokėjimo RVF nariams dėl jų aplaidumo sąlygas; RVF narių atsakomybę už skolas, susidariusias dėl RVF veiklos ir kt.
Daugiau informacijos apie akreditavimo taisykles yra čia.
Dėl akreditacijos reikia kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos, paraiškas jai galima teikti visus metus.
Pagal Žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano 2023-2027 m. intervencinės priemonės „Savitarpio pagalbos fondai“ įgyvendinimo taisyklių reikalavimus remiama:
- iki dviejų darbo vietų įrengimas ir išlaikymas (biuro įrangos ir baldų, kompiuterinės technikos, programinės įrangos įsigijimo, darbo užmokesčio, kanceliarinių prekių įsigijimo išlaidos), dviem darbo vietoms (įsirengus vieną darbo vietą kompensuojama suma proporcingai mažinama). Kompensuojama 3 metus, ne daugiau kaip 20 tūkst. Eur, pirmaisiais veiklos metais, ne daugiau kaip 18 tūkst. Eur antraisiais veiklos metais ir ne daugiau kaip 16 tūkst. Eur trečiaisiais veiklos metais tinkamų išlaidų. Skirtingai nei Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pajamų stabilizavimo priemonės (žemės ūkio rizikos valdymo fondai)“ įgyvendinimo taisyklėse nebeliko apribojimo skiriant paramą administracinėms išlaidoms per 3 metus administracinėms išlaidoms neviršyti 20 proc. sukauptų RVF, skirtų išmokėti RVF nariams, fiziniams arba juridiniams asmenims.
- pradinis įnašas į RVF – skiriant vieną kartą ne daugiau kaip 1 tūkst. Eur vienam RVF nariui (naudos gavėjui), pirmaisiais RVF veiklos metais;
- iki 70 proc. pajamų sumažėjimas (nuostolių kompensavimas), kuris išmokėtas RVF nariui kaip finansinė kompensacija, tik tuo atveju, kai išmokėta kompensacijos suma įvertinta atskiram RVF nariui pajamų sumažėjimui viršijus 20 procentų vidutinių metinių praėjusių trejų finansinių metų laikotarpio pajamų arba praėjusių penkerių finansinių metų laikotarpio vidutinių trejų finansinių metų pajamų, neįskaitant per tuos penkerius finansinius metus gautų didžiausių ir mažiausių pajamų sumų. Paramos intensyvumas įvertinamas atsižvelgiant į jau gautą paramą pradiniam įnašui.
_1701162712.png)
Pagal šią kompensacinę priemonę bendras paramos intensyvumas turi neviršyti 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, kreipiantis paramos išlaidos turi būti patirtos ir pateikti jas įrodantys dokumentai.
Daugiau informacijos apie SP priemonę yra čia.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos informacija
