Nuo 2024 m. sausio 15 d. iki vasario 9 d. Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupės bus kviečiamos teikti EIP projektų įgyvendinimo planus pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje“. Įvertinus ir patvirtinus įgyvendinimo planus, EIP veiklos grupės galės kreiptis dėl paramos juos įgyvendinti – paramos paraiškas numatyta priimti gegužės–birželio mėnesiais.
Įgyvendinimo planai priimami NMA
Atkreipiame dėmesį, jog EIP projektų įgyvendinimo planai kitaip nei iki šiol turės būti teikiami ne Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), o Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA). Planai ir papildomi dokumentai, nurodyti Įgyvendinimo taisyklėse, NMA priimami pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu paraiskos@nma.lt, pateikiant juos skenuotus (PDF formatu). Įgyvendinimo planai ir prašomi dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki kvietimo teikti įgyvendinimo planus paskutinės dienos, t. y. vasario 9 d. 24 valandos.
Galimi pareiškėjai ir remiama veikla
Pagal SP priemonę „Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje“ remiama veikla apima EIP projekto įgyvendinimo planų, t. y. dokumentų, kuriais pagrindžiamas EIP veiklos grupės partnerių pasirinkimas ir kuriuose pateikiami EIP projekto tikslai, uždaviniai, veiklos, projekto įgyvendinimo trukmė ir etapai, preliminarus biudžetas, numatomi rezultatai, rengimą ir įgyvendinimą bei EIP projektų rengimą ir įgyvendinimą.
Teikti projektų įgyvendinimo planuskviečiamos EIP veiklos grupės, kurias sudaro bent 2 skirtingų tipų subjektai, iš kurių vienas yra žemės ūkio ar maisto ūkio, ar miškų ūkio veikla užsiimantis subjektas bei konsultantas arba mokslo ir (arba) studijų institucijos atstovas ir kurių EIP projektinei idėjai yra pritaręs Žemdirbių švietimo, konsultavimo priemonių, žemės ūkio parodų ir mokslinių tyrimų atrankos komitetas. Teikiantieji planus pagal paskelbtą kvietimą turi būti ne daugiau kaip penkių EIP veiklos grupių nariais.
Pagal priemonę remiamas aktyvus bendradarbiavimas tarp žemės ūkio, maisto ūkio ir miškų ūkio sektoriaus dalyvių, mokslo ir (arba) studijų institucijos atstovų, konsultantų ir kitų suinteresuotų kaimo plėtros sektoriaus dalyvių, planuojant bendras veiklas, orientuotas į:
- naujų produktų, procesų ir technologijų, gamybos ir (arba) paslaugų teikimo metodų sukūrimą arba esminį jų patobulinimą;
- naujų arba patobulintų procesų ir technologijų, gamybos ir (arba) paslaugų teikimo metodų įdiegimą (naudojimą) EIP veiklos grupės nario žemės, maisto ar miško ūkyje.
EIP veiklos grupės gali teikti EIP projektų įgyvendinimo planus pagal šias EIP projektines idėjas:
EIP projekto pavadinimas | Praktinės problemos, kurią norima išspręsti siekiant našumo ir tvarumo žemės ūkyje, aprašymas | Kokių rezultatų tikimasi projekto įgyvendinimo metu plėtojant bendradarbiavimą tarp įvairių subjektų bei kuriant ir (arba) diegiant inovacijas |
Beatliekės žiedinės maisto apdirbimo technologijos | Sumažinti atliekų susidarymą iš ūkyje užauginamos biomasės, rasti būdą, kaip padidinti užauginamos biomasės vertę, užtikrinti žiediškumą, efektyvų žaliavos panaudojimą. | Tikimasi, kad bus sukurtos inovatyvios maisto receptūros (receptūra turi turėti inovatyvų elementą: nauja technologija / nauji ingredientai) iš ūkyje užauginamos biomasės. Atsižvelgiant į ūkyje užauginamą biomasę, turi būti sukurtos bent 3 naujos praktinės receptūros kiekvienam dalyvaujančiam ūkininkui. Teikti rekomendacijas, kokią kultūrą papildomai turėtų ūkininkai užauginti, kad papildytų naujų maisto produktų maistinę receptūrą. Pateikti skaičiavimus, kurie padėtų ūkininkams padidinti šių produktų gamybos plėtrą. |
Tvarių ir efektyvių laistymo sistemų pritaikymas žemės ūkyje | Neefektyvus vandens naudojimas sausros metu, papildomos išlaidos dėl perteklinio vandens naudojimo, vandens tvarumas – dabartinės purškimo sistemos yra neefektyvios dėl vandens išgaravimo. | Tikimasi, kad bus apžvelgtos bent 5 naujausios laistymo sistemos. Jos bus testuojamos ūkiuose. Bus atliekami kokybiniai, kiekybiniai matavimai dėl augalų augimo pagerėjimo / pablogėjimo. Ūkininkai turėtų gauti personalizuotas rekomendacijas, kurios laistymo sistemos tiktų jų ūkiuose. |
Efektyvus ir tvarus biomasės panaudojimas ir aukštesnės pridėtinės vertės sukūrimas | Padidinti žemės ūkio biomasės vertę, vietoj to, kad būtų parduodama pirminė žaliava ar ūkinės atliekos būtų sudeginamos; ūkininkams rasti papildomą pelno šaltinį, naudojant auginamą biomasę ir paverčiant ją biologiniais produktais; projekto metu skatinamas efektyvus biomasės panaudojimas, kuris padėtų ūkininkams pereiti prie beatliekės biogrįstos produktų gamybos. | Pasirinktos bent 3 skirtingos biomasės iš dalyvaujančių partnerių ūkininkų ūkių, sukurtos integruotos ir keičiamo dydžio (angl. scalable) biorafinavimo sistemos, kurios maksimaliai padidintų žemės ūkio žaliavų panaudojimą, prisidėtų prie žemės ūkio praktikos tvarumo. Rezultatai turėtų demonstruoti technologines schemas, skaičiavimus ir rekomendacijas ūkininkams kaip iš jų ūkyje išaugintos biomasės būtų galima pagaminti biogrįstus produktus. |
Pasėlių atsparumo didinimas klimato kaitos sąlygomis, optimizuojant pasėlių struktūrą | Rasti naujas pasėlių rūšis, pasižyminčias atsparumu įvairioms klimato sąlygoms: sausrai, lietingam orui. Pirmenybė teikiama pasėlių rūšims, kurios gali prisitaikyti ir klestėti kintančio klimato sąlygomis; rasti rūšis, kurios atsparios kenkėjams ir ligoms. Šie pasėliai turėtų būti atsparūs arba toleruojantys ligas, taip būtų sumažinta priklausomybė nuo cheminių preparatų. | Tikimasi, kad bus testuojamos naujos pasėlių rūšys ūkiuose, kurios būtų atsparios Lietuvos sąlygoms, esančioms ligoms, atsižvelgiant į ūkininkų dirvožemio sąlygas. Kad būtų įsitikinta, jog pasėliai atsparūs, reikėtų projektą vykdyti bent 2 metus, dėl to prioritetas teikiamas ilgalaikio poveikio stebėjimo projektams. Taip pat tikimasi, kad bus sukurtas draugiškas vartotojui (ūkininkui) modelis, kuris leis pagal dirvožemio tipą, Lietuvos regioną, parinkti pasėlių rūšį naujam sezonui. |
Naujų inovatyvių produktų, kurie galėtų būti ženklinami maistingumo bei sveikatingumo teiginiais, gamyba iš Lietuvos ūkyje užaugintos augalinės ar gyvulinės kilmės žaliavos | Padėti Lietuvos ūkininkams prisitaikyti prie pasaulinių tendencijų ir pakelti maistinę vertę, suprasti naujų inovatyvių produktų, kurie galėtų būti ženklinami maistingumo bei sveikatingumo teiginiais, naudą, sukurti receptūras, kurios atneštų ūkininkams papildomą ekonominę naudą. | Tikimasi, kad bus sukurtos inovatyvios maisto receptūros (receptūra turi turėti inovatyvų elementą: atitikti bent 1 maisto, kuris galėtų būti ženklinamas maistingumo bei sveikatingumo teiginiais, reikalavimą (angl. claim)) iš ūkyje užauginamos biomasės. Atsižvelgiant į ūkyje užauginamą biomasę, turi būti sukurtos bent 3 naujos praktinės receptūros kiekvienam dalyvaujančiam ūkininkui. Teikti rekomendacijas, kokią kultūrą papildomai turėtų ūkininkai užauginti, kad papildytų naujų maisto produktų maistinę receptūrą. Pateikti skaičiavimus, kurie padėtų ūkininkams padidinti šių produktų gamybos plėtrą. |
EIP įgyvendinimo planų vertinimas ir atrankos balai
NMA, gavusi EIP įgyvendinimo planus, per 10 darbo dienų nuo šių dokumentų gavimo dienos turi atlikti jų administracinį vertinimą, patikrinti, ar pateikti visi prašomi dokumentai, ar laikytasi terminų, dokumentai pateikti lietuvių kalba ir t. t.
Nustačius, kad pateikti dokumentai neturi trūkumų, jie perduodami Inovacijų agentūrai, kur per 20 darbo dienų (jei neprašoma plano koreguoti) bus atliekamas jųekspertinis vertinimas. Ekspertinio vertinimo metu nustatoma, ar EIP projekto įgyvendinimo planas pagrįstas sąveikiuoju inovacijų modeliu, ar jame numatyti EIP projekto veiksmai prisideda prie vieno ar kelių konkrečių tikslų, numatytų Reglamento (ES) 2021/2115 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse, pasiekimo bei ar EIP projekto įgyvendinimo planas atitinka Įgyvendinimo taisyklėse nustatytus kriterijus, už kuriuos suteikiamas atitinkamas balų skaičius.
Žemiau pateikiami atrankos kriterijai ir balų skaičius, kuris suteikiamas, kai juos atitinka:
- mokslinė ir (ar) technologinė kokybė ir svarba – suteikiama iki 15 balų;
- siūlomo sprendimo, kuriuo siekiama išspręsti problemą, inovatyvumas – suteikiama iki 15 balų;
- EIP projekto naudingumas ir praktinis pritaikymas – suteikiama iki 15 balų;
- numatytų EIP projekto veiklų trukmės, racionalus planuojamų lėšų pagrindimas – suteikiama iki 5 balų.
Privalomasis mažiausias balų skaičius, kurį būtina surinkti, kad EIP projekto įgyvendinimo planas būtų įvertintas ir būtų galima kreiptis dėl paramos plano įgyvendinimui, – 35 balai.
Tais atvejais, jei tai pačiai EIP projektinei idėjai įgyvendinti gauti ir įvertinti keli EIP projekto įgyvendinimo planai, finansuoti siūloma didesnį bendrą konsoliduotą ekspertinio vertinimo balų skaičių ekspertinio vertinimo metu surinkusį EIP projekto įgyvendinimo planą. Jei dėl tos pačios EIP projektinės idėjos gauti keli EIP projekto įgyvendinimo planai surinko vienodą ekspertinio vertinimo balų skaičių, prioriteto tvarka atrenkamas EIP projekto įgyvendinimo planas, kuris atitinka svarbesnį nurodytą atitinkamą kriterijų / kriterijus (kaip nurodyta Įgyvendinimo taisyklėse).
Dėl galimybės teikti paraiškas paramos planui įgyvendinti NMA teiks rekomendaciją ŽŪM, kuri priims galutinį sprendimą, ar pritarti EIP projekto įgyvendinimo planui.
Numatyta, kad paraiškas EIP veiklos grupės, kurių įgyvendinimo planai bus patvirtinti ŽŪM, EIP projektui įgyvendinti galės teikti nuo 2024 m. gegužės 2 d. iki 2024 m. birželio 28 d.
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos informacija
