Europos Komisijos siūlymai
Europos Komisija siūlo, kad Ukrainos gaminiams nebūtų taikomi muitai iki 2025 m. birželio mėn. Pasiūlymo dokumente yra numatytos apsaugos priemonės, skirtos išspręsti žemės ūkio sektoriaus problemas, kurias paveikė Ukrainos importas, įskaitant cukrų, kiaušinius ir paukštieną.
Per pirmuosius dešimt 2023 m. mėnesių ES žemės ūkio maisto produktų prekybos su Ukraina vertė siekė 2,8 mlrd. EUR eksporto ir 9,7 mlrd. EUR importo.
Janusz Wojciechowski pabrėžė, kad politinis prioritetas turi būti solidarumo krypčių stiprinimas, siekiant palengvinti eksportą už ES ribų ir padėti Kijevui atgauti prieigą prie Azijos ir Afrikos rinkų, kurias prarado įsigalėjus karui.
Europos Komisijos Klimato veiksmų generalinis direktoratas (DG CLIMA) baigia rengti ES klimato kaitos tikslus, pagal kuriuos siekia iki 2050 m. bent 90 % sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Direktoratas ieško būdų kaip sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ruošia ilgalaikius sprendimus ir ieško investicinių sprendimų prisidedančių prie klimato kaitos mažinimo.
Direktorato pareigūnai pateikia tikslinius variantus:
1 variantas – sumažinti iki 80 %, (palyginus su 1990 m.);
2 variantas – 85–90 % sumažinimas, suderinamas su grynojo ŠESD mažinimo lygiu, kuris būtų pasiektas (-88 %), jei dabartinė politikos sistema būtų pratęsta iki 2040 m.;
3 variantas – sumažinti 90–95 %.
Pareigūnai pažymi, kad būtina imtis skubių klimato poveikio mažinimo veiksmų, kad būtų išvengta katastrofiškų neigiamų pasekmių žmonių visuomenei ir ekosistemoms.
Siekdami pasiekti 2040 m. tikslą, pareigūnai daugiausia dėmesio skiria keturioms pagrindinėms sritims:
- ES energetikos sistemoms, įskaitant atsinaujinančius energijos šaltinius, anglies dioksido neišskiriančius ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančius sprendimus ir kt.;
- dekarbonizuotoms ir konkurencingoms gamybos pramonėms;
- transporto anglies dioksido mažinimui ir mobilumo gerinimui;
- žemei, maistui ir bioekonomikai.
Pareigūnai pabrėžia, kad žemės ūkio veikla, pvz., gyvulininkystė ir trąšų naudojimas, jeigu bus taikoma tinkama politika ir parama, leistų palyginus su 2015 m. iki 2040 m. sumažinti bent 30 % CO2 šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą žemės ūkio sektoriuje ir tuo pačiu padidinti dirvožemio ir miškų gebėjimą kaupti daugiau anglies.
Nurodoma daugybė sprendimų, kaip sumažinti gyvulių ŠESD išmetimą santykinai mažomis sąnaudomis, pavyzdžiui, biometano gamyba iš mėšlo arba trąšų paskleidimo optimizavimas, taikant tikslų ūkininkavimą, o anglies saugojimo atveju siūloma keisti atkuriamąją žemdirbystę, agromiškininkystę ar pelkinių durpynų auginimą (perdrėkinimas, toliau naudojant žemę ir gaminant biomasę drėgnomis sąlygomis).
Anglies dioksido kainodara yra vertinama kaip vienas iš būdų, kaip suteikti paskatas, kad šie pokyčiai vyktų efektyviai, o apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemas reikės papildyti efektyviu energijos apmokestinimo naudojimu, laipsnišku iškastinio kuro subsidijų panaikinimu, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos ES rinkoje.
GD AGRI prieštarauja DG CLIMA kolegoms dėl „išmetimo kainodaros” žemės ūkyje ir ragina šią nuorodą pašalinti iš teksto projekto, nes šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo žemės ūkyje kainodara nesusijusi su bendra tvaresne maisto gamyba ar ūkininkavimo praktika. Yra ir kitų priemonių, kurios prisidės prie išmetamųjų teršalų mažinimo žemės ūkyje ir viskas priklausys nuo dabartinės ar būsimos žemės ūkio politikos iniciatyvos.
*****
Copa-Cogeca iniciatyvos
Copa – Cogeca parengė raštą Europos Komisijos prezidentei Ursulai von der Leyen, kuriame kviečia susitikti su ūkininkais ir žemės ūkio kooperatyvų nariais. Rašte akcentuoja, jog ūkininkų bendruomenė susiduria su didžiuliais iššūkiais, kurių pastaraisiais metais tik daugėja. Ekonominė našta ir biurokratija „smaugia“ ūkininkus visoje ES, o ES klimato ir geopolitinių krizių padariniai daro didelį poveikį Europos ūkiams.
Atsižvelgiant į tai, ūkiams bus taikomi didesni suvaržymai ir daugiau europinių reglamentų, kurių laikantis, ūkiai turės rimtų ir negrįžtamų padarinių savo gamyboje, kas įtakos mažesnes pajamas ir importo padidėjimą.
Copa – Cogeca nariai išskiria pagrindinius akcentus, kuriuos skubiai siūlo spręsti:
– priimti galutinį sprendimą dėl leidžiančių nukrypti nuostatų, susijusių su BŽŪP sąlygomis (pvz., GAAB 6, 7 ir 8), ekologinėmis schemomis ir agrarinės aplinkosaugos ir klimato įsipareigojimais, kurie grindžiami 2024 m. Mums reikia bendrų veiksmų šiems rimtiems sunkumams spręsti.
– pritaikyti kitą pasiūlymą dėl Ukrainos autonominių prekybos priemonių (ATM), sukuriant sistemą, užtikrinančią, kad visų Ukrainos žemės ūkio produktų siuntų paskirties vieta būtų nustatyta prieš įvežant jas į ES ir įdiegti sistemą, kuri užtikrintų, kad Ukrainos produktai pasiektų šią galutinę paskirties vietą ir neatsidurtų kitur.
-užtikrinti ūkių gamybos standartų abipusiškumą ir vienodas sąlygas sąžiningai prekybai užtikrinti. Mercosur susitarimas yra nepriimtinas daugumai ES ūkininkų. Šiuo metu nuolatinis siekis pasiekti susitarimą bus suvokiamas kaip tolesnė ūkininkų bendruomenės provokacija ir padidins Europos Komisijos priimtų sprendimų atmetimą.
***
Copa Cogeca parengė raštą dėl prekybos liberalizavimo
Europos Komisija pasiūlė vieneriems metams pratęsti dabartinį importo iš Ukrainos liberalizavimą taikant papildomas apsaugos priemones. Nors šis žingsnis, kuriuo siekiama įdiegti mechanizmus, kurie apsaugotų ES gamintojus nuo didėjančio importo poveikio yra sveikintinas, šešios ES šalių organizacijos, atstovaujančios grūdų, aliejinių sėklų, paukštienos, kiaušinių ir cukraus sektoriams, nemano, kad EK suteiks pakankamą pagalbą.
Copa-Cogeca apgailestauja dėl sprendimo būtinų apsaugos priemonių automatinio taikymo ribą pagrįsti 2022/23 m. paukštienos, kiaušinių ir cukraus vidurkiu ir mano, kad grūdų ir aliejinių augalų sėklų neįtraukimas į tokias automatines priemones yra visiškai nepriimtinas. Dabartinė licencijavimo sistema, dėl kurios susitarė Ukraina ir atskiros valstybės narės, pavyzdžiui, Rumunija ir Bulgarija, grūdų ir aliejingųjų augalų sėklų atžvilgiu ir kelia grėsmę ES bendrosios rinkos vientisumui.
Copa-Cogeca mano, kad ES pareiga ir interesas yra toliau remti Ukrainą, tačiau reikia veiksmingai spręsti dabartinę padėtį, susijusią su importo poveikiu ES gamintojams. Žemės ūkio produktų gamintojai yra pasirengę ir toliau prisidėti prie ES pastangų padėti Ukrainai, tačiau prašo imtis sprendimų veiksmingai spręsti ES grūdų, aliejinių augalų sėklų, paukštienos, kiaušinių ir cukraus gamintojų išlikimui aktualius klausimus.
Copa – Cogeca mano, kad būtina pasiūlyti ES lygmens sprendimus šioms problemoms spręsti, kad būtų išsaugota ES vienybė ir ES bendrosios rinkos vientisumas, todėl ragina ES Tarybą ir Parlamentą diskusijose dėl šio pasiūlymo užtikrinti tinkamą pusiausvyrą toliau nurodytais klausimais:
– Automatinio apsaugos mechanizmo taikymą pagrįsti 2021 ir 2022 m. metiniu vidurkiu, taip pat įtraukti grūdus ir aliejinių augalų sėklas. Dėl to laikotarpio vidutinio metinio importo ES gamintojai jau dabar dėtų dideles pastangas.
– Užtikrinti, kad visi importuoti produktai, viršijantys šią ribą, turėtų būti privalomai eksportuojami už ES ribų, taigi tranzitui tik ES rinkoje. Kiekių matavimas būtų grindžiamas Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato priežiūros sistema.
Institucijos turi rasti veiksmingą ir konstruktyvų sprendimą, kad būtų išlaikyti prekybos srautai, apsaugoti ES gamintojai, padėti Ukrainos gamintojams įvairinti eksportą, atkurti senuosius prekybos kelius ir apriboti jų priklausomybę nuo ES rinkos.
***
Kita informacija
Orų kaita turės įtakos 2024 m. pagrindinių kultūrų derliui Kanadoje. Tai rodo naujausi Kanados žemės ūkio departamento statistiniai duomenys, kurie liudija, kad 2023 m. apie 70 proc. Kanados teritorijoje buvo sausra.
Blogiausios sąlygos buvo pietinėje Albertoje, vakarų Saskačevane ir šiaurinėje bei centrinėje Britų Kolumbijoje. Prerijų juosta, einanti nuo Albertos provincijos per Saskačevaną iki Manitobos, laikoma pagrindiniu žemės ūkio regionu, turinčiu 80% žemės ūkio paskirties žemės, o Kanada yra vadinama viena iš „pasaulio duonos krepšelių”. Sausos žiemos tampa nauju Kanados reiškiniu vakarinėje ir centrinėje šalies dalyse. Tuo tarpu rytuose krituliai sezono metu buvo pakankami ir net viršijo vidurkį.
Remiantis dabartine prognoze, visų pagrindinių lauko kultūrų produkcija yra mažesnė nei 90 milijonų tonų, o tai yra 7,5% sumažėjimas per metus. Palyginti su 2018–2022 m. laikotarpio vidurkiu, tai yra 2,2% sumažėjimas. Prognozuojama, kad kviečių gamyba per metus turėtų sumažėti 6,9 proc. iki 32 mln.
Taip pat prognozuojama, kad kitų javų, tokių kaip kukurūzai, avižos ir miežiai, gamyba sumažės 11–27 milijonais tonų, o ankštinių augalų ir specialių kultūrų – 21,8–5 milijonais tonų.
Albertos provincijoje derlius sumažėjo 43 procentais, o Saskačevane – 48 procentais.
***
Serbija
Serbija kovoja su graužikų populiacijos pertekliumi, ypač šiaurinėje Voivodinos provincijoje. Dėl švelnios žiemos pelių ir graužikų padaugėjo derlingose šalies vietovėse aplink Palić, Ludas ir Bačke Topola, kurios nuniokojo daugumą apsėtų plotų.
Šiose srityse padaryta didelė žala, pvz., aliejiniams rapsams. Iki šiol naudoti graužikų naikinimo metodai neveikia, todėl daugelis ūkininkų svarsto galimybę arti jau apsėtus laukus, kad sumažintų šių mažų kenkėjų dauginimąsi. Tikėtina, kad graužikų padaryta žala turės įtakos kai kurių kultūrų, pavyzdžiui, minėtų aliejinių rapsų, pasėlių derliui.
***
Prancūzija
Prancūzijos ūkininkai protestuoja Paryžiuje dėl degalų mokesčių ir pajamų, dėl aukštų pasaulinių kainų. Žurnalistai akcentuoja, jog Prancūzijos ūkininkų 2023 m. derliaus yra puikus ir pažymi, kad ūkininkai uždirbo rekordinį pelną.
Mercosur susitarimas atvertų naujas rinkas automobiliams, vaistams ir mašinoms, bet taip pat sumažins tarifus maisto produktams. Pietų Amerikos ir Europos bendrovės giria Mercosur susitarimą kaip „geriausią viltį“ skatinant augimą ir diversifikuoti veiklą nuo Kinijos. Tačiau galingi ūkių lobistai tam prieštarauja, nes baiminasi konkurencijos dėl geriausios Pietų Amerikos jautienos ir cukranendrių cukraus.
Prancūzijos prezidentas prašo, kad ES lyderiai vyksiančiame viršūnių susitikime aptartų ūkininkų skundus. Pats Macronas planuoja susitikti su Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen ir prašys ne tik nutraukti derybas su Mercosur, bet ir apriboti Ukrainos žemės ūkio produktų importą.
***
Geopa-Copa kartu su Europos Parlamentu organizavo renginį apie Ūkininkų psichikos sveikatą ir jos gerovę. Šiuo renginiu buvo siekiama atkreipti dėmesį, kad būtina didinti paramą, kuri būtų skirta ūkininkų psichikos sveikatos gerovei. Šį renginį vedė Europos Parlamento narė Maria Walsh. Pranešėjai dalinosi gerąja patirtimi ir rekomendacijomis, kaip ūkininkai ir kaimo vietovėse gyvenantys asmenys turėtų geresnę prieigą prie psichikos sveikatos išteklių.
Michaela Seifert (Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra [EU-OSHA]) pristatė rizikos veiksnius, susijusius su psichikos sveikata žemės ūkyje, šiuos veiksnius pagrindė atliko tyrimo rezultatais.
Peter Lundqvist (Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto Žmonių ir visuomenės katedros darbo mokslo profesorius) pateikė tarptautinės ūkininkų psichologinės darbo aplinkos ir psichikos sveikatos apžvalgą, kurioje akcentavo pavojus, kurie gali iškilti ūkininkaujant ir tuo pačiu galintys turėti įtakos ūkininkų ir jų šeimų psichinei gerovei.
Dalyviai sutaria, kad dabartinė su žemės ūkiu susijusi politika šiuo metu nepakankamai suderinta, kad pirmenybė būtų teikiama Europos ūkininkų psichinei, fizinei sveikatos gerovei. Nors kiekviena renginyje dalyvavusi Europos valstybė narė pateikė savo požiūrį ir dalijosi pavyzdžiais, jos taip pat sutiko, kad reikia daugiau nuveikti siekiant paremti ūkininkų psichinę gerovę.
Airijos europarlamentarė Maria Walsh išreiškė pasiryžimą imtis visų priemonių, kad būtų propaguojamas Europos planas, kuriuo siekiama sustiprinti paramą ūkininkų psichikos sveikatai.
***
Tarptautiniai renginiai
2024 m. kovo 26 d. Briuselyje planuojamas Žemės ūkio ateities forumas. ForumforAg
2024 m. gegužės 9–12 d. vyks 2-oji nacionalinė Čekijos maisto mugė CZECH FOOD EXPO 2024. www.vcb.cz
Žemės ūkio rūmų informacija
