Lietuvos paplūdimių erozijai stebėti pasitelkiami dronai

Aplinkos apsaugos agentūra nuolat stebi jūros krantų ir apsauginio kopagūbrio bei Kuršių marių vakarinių krantų pokyčius. Dabar šią užduotį padeda atlikti dronai.

Nauja technologija sukuria 3D reljefo modelį ir ortomozaiką, o tai leidžia stebėti ne tik epizodinius išplovimus bet ir detalų pajūrio bei Kuršių marių krantų reljefą (paplūdimį, apsauginį kopagūbrį, jo šlaitus). Vasario pradžioje atlikti matavimai Melnragės paplūdimiuose rodo paplūdimio išplovimą.

Anksčiau skelbėme, kad Melnragės, Girulių paplūdimiai per metus atsistatė ir, palyginti su 2022 m. balandžio mėn. vykdyto eilinio krantų pokyčių monitoringo duomenimis, praplatėjo ribose nuo 5,2 iki 21,5 metro. Tikėtina, kad paplūdimys praplatėjo dėl palankių hidrometeorologinių sąlygų bei atlikto smėlio papildymo Melnragės zonoje. Palangos paplūdimys per metus neatsistatė, o dar labiau susiaurėjo ribose nuo 17 iki 27,4 metro abiejose Palangos tilto pusėse.

_{šaltinis:Aplinkos apsaugos agentūra}