Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai Briuselyje vykstančioje taryboje pasikeitė nuomonėmis apie į ūkininkus orientuotą bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) po 2027 m.
„Naujasis ES komisaras, atsakingas už žemės ūkį ir maistą, Christophe Hansen, kalbėdamas apie BŽŪP ateitį pasakė daug teisingų dalykų, kas turėtų būti padaryta artimiausiu metu. Tai buvo aiški žinutė žemdirbių bendruomenei ir biurokratams, kad pokyčiai yra būtini. Ūkininkai nori dirbti žemę ir užsidirbti, o ne pildyti įvairiausias formas. Jeigu pavyks įgyvendinti bent dalį užsibrėžtų tikslų – ūkininkams nereikės rengti protesto akcijų. Pastaruoju metu žemės ūkis susidūrė su neeiliniais iššūkiais. Baimė dėl ateities, nestabilumo jausmas tapo ūkininkų kasdienybe. Mažiausia, ko jiems reikia, tai, kad dar ir žemės ūkio ministrai nesugebėtų susitarti dėl būsimos BŽŪP. Procesas užtruko, bet šiandien galime pasidžiaugti, kad galų gale sutarėme dėl Tarybos išvadų teksto. Teko padaryti ne vieną skausmingą kompromisą, bet siunčiame aiškų signalą EK ir Europos Parlamentui, kokios ateities žemės ūkiui norime“, - sakė laikinai žemės ūkio ministro pareigas einantis Kazys Starkevičius.
Jis pabrėžė, kad BŽŪP turi būti stipri, atskira, supaprastinta, paremta pakankamu biudžetu, orientuota į ūkininkus, padedanti užtikrinti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, atsparumą krizėms, subalansuota tvarumo srityje.
„Daug galime padaryti kartu, bet sudėtinga, kai viena ranka surišta už nugaros. Žinoma, aš turiu galvoje tiesiogines išmokas. Mano šalies ūkininkams nesuprantama, kodėl po daugiau nei 20 metų narystės ES tiesioginės išmokos yra mažiausios. Nematome tam jokių objektyvių priežasčių. Ši neteisybė turi baigtis nedelsiant“, - akcentavo ministras.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos informacija
