Jau turbūt nieko nestebina Lietuvos kraštovaizdyje sutinkamos vėjo jėgainės ar ant pastatų stogų vis dažniau įrengiamos saulės elektrinės. Jos atspindi Lietuvos pastangas plėtoti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) energetiką ir siekti savo išsikelto tikslo iki 2030 m. visą reikiamą elektros energiją pasigaminti nenaudojant iškastinio kuro. AEI energetikos plėtra svarbi užtikrinant šalies energetinę nepriklausomybę, saugumą ir patikimą energijos tiekimą vartotojams, taip pat prisidedant prie mūsų ekonomikos augimo. Tad kaip Lietuvai sekasi eiti energetinės transformacijos keliu, ko jau spėjome pasiekti ir ką dar turime nuveikti, norėdami tapti žaliosios energijos šalimi?
AEI energetikos plėtra – vienas iš Lietuvos prioritetų
Remiantis elektros perdavimo sistemos operatorės Litgrid duomenimis apie nacionalinį elektros energijos gamybos ir vartojimo balansą, energijos iš AEI dalis bendrame Lietuvos elektros energijos suvartojime 2024 m. sudaro 48 %, o vietinėje generacijoje – beveik 73 %. Remiantis oficialiąja statistika, pagal šį rodiklį Lietuva lenkia Europos Sąjungos (ES) vidurkį ir patenka tarp dešimties pirmaujančių šalių. Be to, Lietuva elektros energijos sektoriuje visiškai atsisakyti iškastinio kuro ketina bent dešimtmečiu anksčiau nei visa ES. Siekiant šio tikslo reikės tolesnių pastangų plečiant energijos iš AEI gamybos pajėgumus.
„Atsinaujinančios energetikos – ypač vėjo ir saulės energiją naudojančių elektrinių – plėtra vaidina esminį vaidmenį siekiant Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje apibrėžtų tikslų. Jie apima saugų ir patikimą energijos tiekimą, 100 proc. klimatui neutralios energijos naudojimą ir energetinę nepriklausomybę. AEI sritis mūsų šaliai yra ypatingai reikšminga“, – sako energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.
AEI plėtrai – ženklios investicijos
Siekiant strateginių AEI energetikos tikslų Lietuvai prioritetinės yra saulės ir vėjo energijos rūšys. Siekiama, kad iki 2030 m. bendra Lietuvoje veikiančių saulės elektrinių leistina generuoti galia siektų ne mažiau 4,1 GW, o vėjo jėgainių – ne mažiau kaip 4,5 GW. Tokiems pajėgumams pasiekti svarbios valstybės ir ES investicijos. Iš viso energijos iš AEI gamybos įrenginius įsirengiantiems juridiniams asmenims Lietuvoje numatytas valstybės ir ES finansavimas siekia daugiau nei 830 mln. eurų. Fiziniams asmenims, ketinantiems savo elektros energijos poreikių užtikrinimui naudoti energiją, pagamintą iš AEI, skiriamas finansavimas iš 2021–2027 m. ES fondų, kuris siekia 164,5 mln. eurų.
„Kartu su kolegomis iš Energetikos ministerijos norime atkreipti dėmesį, kad kiekvienas iš mūsų – tiek gyventojas, tiek įmonė, naudodami atsinaujinančius energijos išteklius tampame ir tvaresni, ir stipriname mūsų valstybę. ES investicijos suteikia galimybes gerinti savo energetinę aplinką, tereikia jomis pasinaudoti“, – sako Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) direktorė Lidija Kašubienė.
CPVA administruoja 15 Europos Sąjungos, kitų šalių donorių bei valstybės investicijų programų, apie 1300 skirtingų projektų, kurių bendra vertė – 14,11 mlrd. eurų. Agentūra taip pat teikia viešųjų investicijų valdymo metodinę pagalbą, joje įkurtas viešojo ir privataus sektorių partnerystės kompetencijų centras.
Be CPVA ES investicijomis ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas priemones Energetikos ministerijai padeda įgyvendinti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), Lietuvos energetikos agentūra (LEA) ir bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA).
Įsitraukia vis daugiau vartotojų
Energijos iš AEI gamybos decentralizacija yra vienas iš pagrindinių Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytų uždavinių. Siekiama, kad iki 2030 m. kas trečias elektros energijos vartotojas Lietuvoje pats pasigamintų elektros energijos iš AEI. Energetikų teigimu, tam būtina skatinti gaminančius vartotojus suteikiant jiems finansinę paramą ir toliau tobulinti reguliacinę aplinką.
„Galime pasidžiaugti, kad 2024 m. liepą gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje išaugo kone dvigubai ir siekė beveik 112 tūkst. Bendra gaminančių vartotojų naudojamų elektrinių galia siekė 1,3 GW. Matome, kad vis daugiau vartotojų siekia mažinti savo poveikį aplinkai ir prisidėti prie klimato kaitos stabdymo. Apsirūpinti elektros energija iš AEI vartotojus taip pat skatina ir ekonominiai motyvai. Dažnam energijos iš AEI gamybos pajėgumai leidžia sumažinti savo energijos išlaidas. Dėl šių priežasčių saulės elektrinėms namuose įsirengti skirti kvietimai šiemet sulaukė milžiniško populiarumo – pirmuoju kvietimu numatytos skirti lėšos buvo rezervuotos per pirmąją kvietimo dieną. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu yra paskelbtas dar vienas 40 mln. eurų kvietimas gyventojams, norintiems įsirengti saulės elektrinę. Taip pat ir pirmoji energijos kaupimo įrenginių finansavimo priemonė buvo labai populiari“, – pažymi energetikos viceministrė D. Garbaliauskaitė.
_1717677026.png)
_1717677033.png)
Taip pat svarbu paminėti, kad ir toliau neketinama sustoti. Iki 2024 m. pabaigos gyventojams, viešajam ir verslo sektoriams numatoma papildomai paskelbti kvietimų 390 mln. eurų sumai.
Lietuva – teisingame kelyje
Plėtodama AEI energetiką Lietuva yra teisingame kelyje, o strateginiai mūsų šalies energetikos sektoriaus tikslai yra tinkamai suplanuoti ir realistiškai pasiekiami. Lietuva yra geroje pozicijoje iki 2030 m. 100 proc. elektros energijos pasigaminti iš AEI. Svarbu neatsipalaiduoti ir toliau nuosekliai dirbti plėtojant žaliąją energetiką.
„Neturėdami gausių hidroenergijos išteklių, kaip kaimyninė Latvija ar Švedija, ar geoterminių išteklių, kaip Islandija, iki šiol sugebėjome pasiekti išties neblogų rezultatų. AEI dalį didiname pirmiausiai orientuodamiesi į saulės ir vėjo elektrines bei dekarbonizuodami šilumos sektorių. Ir toliau svarbu investuoti į šias sritis bei į AEI energetikos plėtrą dar labiau įtraukti gyventojus bei verslą, kurie tvaresniam energijos vartojimui tikrai skiria vis didesnį dėmesį“, – tikina energetikos viceministrė.
AEI suteikiama nauda verta pastangų
Anot energetikos viceministrės, didindama AEI dalį galutiniame energijos suvartojime Lietuva ne tik prisideda prie globalių pastangų išvengti katastrofiškų klimato kaitos padarinių, bet ir mažina priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Ji reikšmingai padidėjo 2009 m. uždarius Ignalinos atominę elektrinę. Energetikos investicijos skatina AEI plėtrą bei didina nacionalinį saugumą, nes sumažina riziką dėl pasaulinių iškastinio kuro rinkų svyravimų, kurie neretai yra nulemiami geopolitinių veiksnių.
„Investicijos į AEI taip pat prisideda prie ekonomikos augimo, nes kuriamos darbo vietos AEI įrenginių statybai, priežiūrai ir eksploatacijai. Per AEI energetikos plėtrą taip pat skatinamos inovacijos ir pritraukiamos užsienio investicijos į žaliąsias technologijas. Dėl technologijų pažangos ir masto ekonomijos energija iš AEI tampa ekonomiškai konkurencingesnė tradicinio iškastinio kuro atžvilgiu. Ilgainiui dėl to gali sumažėti vartotojų ir įmonių išlaidos energijai. Energetinio saugumo požiūriu, nors AEI energetikos efektyvumui reikšmingą poveikį daro oro sąlygos ir sezoniškumas, tinkamas AEI pajėgumų subalansavimas ir elektros energijos gamybos decentralizacija gali padidinti energetikos sistemos atsparumą ir sumažinti didelio masto elektros energijos tiekimo sutrikimų riziką“, – sako energetikos viceministrė D. Garbaliauskaitė. Pasak viceministrės, protingai nukreipdami investicijas į AEI energetikos plėtrą ir sukurdami reikiamą reguliacinę aplinką galėsime džiaugtis visais šiais privalumais.
Plačiau apie investicines priemones www.pažaliuok.lt
„Jau žaliuoja“ – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota komunikacijos kampanija. Ja siekiama ugdyti suvokimą, kad šalies gyventojai bei įmonės spręsdami energetinio savarankiškumo klausimus stiprina ir valstybės energetikos sektorių, o ES investicijos spartina energetinio savarankiškumo augimą, tiesiogiai prisideda prie gyventojų gerovės ir konkurencinės aplinkos kūrimo. Kampanija finansuojama Europos Sąjungos lėšomis.
Ignitis Renewables nuotrauka
Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos informacija
