Projekto metu Augalininkystės tarnybos ekspertai atliko išsamią pušinių stiebinių nematodų stebėsenos rezultatų ir jų efektyvumo ankstesniais stebėsenos metais Lietuvoje analizę. Specialistai pasinaudojo geografinėmis informacinėmis sistemomis ir pasirinko tinkamus statistinius kriterijus, siekdami įvertinti stebėsenos patikimumą.
Gauti rezultatai leido susidaryti nuomonę, kad Lietuvoje atliekama pušinių stiebinių nematodų stebėsena yra patikima, o atsiradus kenkėjams, jie būtų pastebėti ankstyvoje stadijoje, vadinasi, šiems kenkėjams patekus į Lietuvos teritoriją, būtų patirta sąlyginai maža žala, nes laiku būtų imtasi neatidėliotinų veiksmų jį izoliuoti ir užkardyti jo plitimą.
Pušiniai stiebiniai nematodai (Bursaphelenchus xylophilus) yra mažos, apvalios kirmėlės, kurių ilgis yra 0,5–1 mm – jas galima pamatyti tik per mikroskopą. Visame pasaulyje žinomos net 75 nematodų rūšys, tačiau tik viena iš jų – Bursaphelenchus xylophilus, – yra kenksminga augalams. Gausus šių nematodų skaičius užkemša augalų medžiagų apytakos audinius, dėl to spygliuočiai vysta, džiūsta ir galiausiai žūsta. Nematodus perneša Monochamus spp. vabalai.
Europos Sąjungos teritorijoje šie karantininiai kenkėjai pirmą kartą aptikti 1999 m. Portugalijoje, kai užkrėsta medinė pakavimo medžiaga buvo importuota iš Azijos. Manoma, kad iš šio žemyno nematodai atkeliavo su šiems kontinentams būdingais Monochamus spp. vabalais, tačiau vėliau nematodų paplitimą paskatino vietinės Monochamus spp. vabalų rūšys. Nepaisant griežtų priemonių, skirtų suvaldyti šių kenkėjų plitimą, 2008 m. Portugalijoje buvo rasta naujų pušinių stiebinių nematodų užkrėstų vietų, o 2009 ir 2010 m. užkrėstų pušiniais stiebiniais nematodais medžių židiniai buvo aptikti Ispanijoje. Ši žalinga nematodų rūšis kelia didelę grėsmę spygliuočių miškams ir augalinei įvairovei, todėl yra svarbu įgyvendinti prevencines priemones, kad būtų užkirstas kelias tolesniau šiems kenkėjams plisti. Svarbus ir ekonominis kenkėjų naikinimo aspektas – skaičiuojama, kad pušinių stiebinių nematodų plitimo kontrolei Portugalijoje jau buvo išleista daugiau 50 mln. eurų.
Pušinis stiebinis nematodas pušies medžiagų apytakos audiniuose.
Monochamus spp. vabalai yra pagrindiniai pušinių stiebinių nematodų pernešėjai, kurių lervos gyvena po spygliuočių medžių žieve ir medienoje. Pernešdami pavojingus nematodus, vabalai plinta miškuose ir gali užkrėsti vis kitus spygliuočius medžius. Lietuvoje Monochamus spp. vabalai nėra itin dažni ir ne visos jų rūšys yra paplitusios Europoje, todėl bandoma užkirsti kelią jų plitimui ir įsiskverbimui į Europos teritoriją, taip siekiant apsaugoti Europos miškus nuo pagrindinių pušinių stiebinių nematodų pernešėjų ir platintojų.
Monochamus spp. vabalai – pagrindiniai pušinių stiebinių nematodų pernešėjai.
Kad augaluose šeimininkuose yra pušinių stiebinių nematodų galima spręsti iš pirmųjų požymių – gelstančių ir vystančių spyglių. Dažnai pirminis užsikrėtimas nematodais yra nepastebimas, todėl nematodų intensyvūs tyrimai pradedami aptikus Monochamus spp. arba medienoje pastebėjus pamėlynavimus. Monochamus spp. pažeidimams būdingi požymiai:
- platėjantys smulkių išgraužų prikimšti takai po žieve. Vėliau medienoje atsiranda kablio formos takas su ovaline landa, plika akimi matomos 1–2 mm gylio, 3–5 mm ilgio vagelės arba elipsinės duobutės žievėje, kuriose vabalai deda kiaušinius;
- ovalo formos tako landa gali būti maskuojama pjuvenomis, takuose galima aptikti lervų, jei landa apvali, 5–10 mm skersmens, vadinasi, vabalas jau išskridęs.
Pušinio stiebinio nematodo pernešėjas Monochamus spp.
Užkrėsta kenkėjais mediena vietomis pamėlynuoja.
Dėl pušinių steibinių nematodų daromos žalos nudžiūsta pušų spygliai
Atsižvelgiant į Lietuvos klimato sąlygas, akivaizdūs požymiai, kad spygliuočiai medžiai užkrėsti pušiniais stiebiniais nematodais, išryškėtų palyginti vėlai. Todėl siekiant apsaugoti Lietuvos ir Europos Sąjungos miškus nuo šių karantininių kenkėjų daromos žalos, yra būtina imtis prevencinių veiksmų. Vienas svarbiausių – gabenamos medienos kontrolė.
Taip pat labai svarbu užtikrinti, kad importuojama medinė pakavimo medžiaga iš trečiųjų šalių ir eksportuojama medinė pakavimo medžiaga į trečiąsias šalis būtų ženklinta pagal tarptautinius (ISPM 15 standarto) reikalavimus ir apdorota karščiu arba kitais ISPM 15 standarte nurodytais būdais, kurie užtikrina, kad medinėje pakavimo medžiagoje esantys kenkėjai bus sunaikinti. Specialūs reikalavimai keliami iš Portugalijos ir Ispanijos į Europos Sąjungos šalis keliaujančiai medinei pakavimo medžiagai ir medienai, nes šiose šalyse randama pušinių stiebinių nematodų.
ISPM 15 ženklo pavyzdys.
Kilus įtarimui, kad augalas gali būti užkrėstas pušiniais stiebiniais nematodais, reikėtų nedelsiant kreiptis į Augalininkystės tarnybos regioninio skyriaus specialistus.
Valstybinės augalininkystės tarnybos informacija