Aplinkos ministras patvirtino 2022–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės „Skatinti atliekų perdirbimo ir antrinių žaliavų naudojimą“ aprašą, kuriame numatytos ES ir valstybės biudžeto lėšų investavimo kryptys.
Iš Atliekų prevencijos ir tvarkymo programos šiai priemonei suplanuota 27,8 mln. eurų, iš ES struktūrinių fondų – 71,8 mln. eurų. Projektų vykdytojai dar prisidės nuosavomis lėšomis apie 60,7 mln. eurų.
Nuo 2024 m. planuojama teikti subsidijas investiciniams projektams, kurie prisidės prie tekstilės, plastiko, žaliųjų, maisto ir virtuvės atliekų perdirbimo, komunalinių atliekų paruošimo perdirbti ir perdirbimo infrastruktūros modernizavimo bei plėtros.
Taip pat bus finansuojami projektai, susiję su namudinio kompostavimo įrangos įsigijimu, technologijų, užtikrinančių galimybes gamyboje naudoti daugiau antrinių žaliavų diegimu, skatinantys taikyti naujas technologijas, ieškoti kūrybiškų sprendimų žiedinės ekonomikos iššūkiams spręsti.
_1682685938.png)
Įvertinus situaciją Lietuvos rinkoje nustatyta, kad privataus sektoriaus rūšiuojamuoju būdu surinktų antrinių žaliavų paruošimo perdirbti įrenginiai technologiniu požiūriu pasenę. Dėl to neįmanoma tinkamai atrinkti ir perdirbti komunaliniame sraute atsidūrusių gyventojų neišrūšiuotų antrinių žaliavų ir galimo perdirbimo potencialas neišnaudojamas. Be to, svarbu rasti sprendimus, kaip atskirti ir perdirbti į antrines žaliavas kitas atliekas.
Tikimasi, kad įgyvendinus šią priemonę kasmet namudiniu būdu bus sukompostuota 3,4 tūkst. t biologinių atliekų, iki 2030 m. bus sukurti papildomi atliekų perdirbimo pajėgumai, kurie perdirbs 85 tūkst. t/m. atliekų. Planuojama, kad iki 2030 m. paramą gaus 9 įmonės, investuojančios į antrinių žaliavų panaudojimo technologinius sprendinius.
Šie rezultatai prisidės prie Nacionalinio pažangos plano uždavinio „Mažinti susidarančių atliekų kiekį ir efektyviai jas tvarkyti“ tikslų - sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų dalis 2030 m. turi būti ne daugiau kaip 5 proc., paruoštų pakartotinai naudoti ir perdirbtų komunalinių atliekų dalis 2030 m. turi siekti 60 proc, atliekų sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio pokytis lyginant su 2005 m. išmestu kiekiu 2030 m. turi būti 65 proc.
Lietuvos antrinių žaliavų panaudojimo (žiediškumo) indeksas 2021 m. tesiekė 4 proc., o 2025 m. turi būti ne mažesnis už ES vidurkį, kuris 2021 m. sudarė 11,7 proc. Numatoma, kad įgyvendinus suplanuotas veiklas bus pasiekti ir Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 m. plane iškelti atliekų perdirbimo tikslai.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos informacija
