Miško žemė Lietuvoje turi ypatingą apsaugos statusą. Žemės plotą pripažinus mišku/miško žeme ir jį įtraukus į valstybinę miškų apskaitą, jis yra skirtas miškui auginti ir jokia kita veikla jame negalima.
LR Miškų įstatymas nustato, jog miško žemė – tai apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, siauros – iki 10 metrų pločio – inžinerinių tinklų (įskaitant laikomų kilnojamaisiais daiktais) ir jų apsaugos zonų, taip pat dviračių ir pėsčiųjų takų užimamos žemės juostos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.
Taigi, net ir įvykdžius plynąjį miško kirtimą, žemė, kurioje jis buvo įvykdytas, vis tiek išlieka miško žeme ir joje, pagal įstatymą, privalės būti atkurtas miškas.
Tačiau įstatymas numato keletą atvejų, kai net ir miško žemę galima paversti kitomis naudmenomis. Tai yra išimtiniai atvejai ir beveik visi jie yra susiję su valstybės poreikiais. Tokie atvejai – tai:
1) valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;
2) inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti;
3) visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti;
4) naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas;
5) teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos tikslams ir krašto apsaugos tikslams;
6) atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės tokių teritorijų formuoti ne miško žemėje;
7) gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę.
Įstatymas numato ir du išimtinius atvejus, kada miško žemę paversti kitomis naudmenomis gali ir privatūs asmenys:
1) buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą;
2) teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti.
Visais kitais atvejais miško žemę paversti kitomis naudmenomis nėra leidžiama. Toks griežtas valstybės požiūris įstatymiškai užtikrina šalies miškų apsaugą.
Įstatymas numato ir atvejus, kai paversti miško žemę kitomis naudmenomis draudžiama. Tai daryti draudžiama I grupės miškuose (rezervatuose), II grupės – ekosistemų apsaugos miškuose, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus; III grupės – draustinių miškuose ir valstybinių rezervatų apsaugos zonų miškuose, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus ir kituose miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių ir kai kuriais kitais atvejais.
Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projektuose. Kai miško žemę planuojama paversti kitomis naudmenomis, pirmenybė teikiama tai miško žemei, kuri neapaugusi mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės) ir kurioje auga mažo skalsumo stichinių veiksnių sudarkyti ar kitaip išretėję medynai. Visais atvejais turi būti atsižvelgiama į miškų aplinkosaugos reikšmę.
Privačios miško žemės savininkai, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo Vyriausybės nustatyta tvarka nuosavybės teise priklausančioje žemėje įveisti mišką ne mažesniame plote negu kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės plotas arba sumokėti į valstybės biudžetą piniginę kompensaciją.
Miško iškirtimas visuomenėje dažnai painiojamas su „išmiškinimu“ ar miško sunaikinimu. Tačiau, miško ūkinė veikla taikant kirtimus nėra miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis. Kaip jau minėta, net ir įvykdžius plynąjį miško kirtimą, miškas toje vietoje privalės būti atkurtas.
Miško iškirtimas technologinėms ir gamybinėms miško ūkio reikmėms (medelynams įrengti, miško ūkiniams keliams tiesti, priešgaisrinėms juostoms, technologiniams proskiebiams, poilsio aikštelėms ir medienos sandėliams įrengti, nustatyta tvarka žvyrui ir smėliui kasti miško ūkio reikmėms) taip pat nėra miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis.
Teritorijose, skirtose krašto apsaugos tikslams, miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis netaikant įstatymo 11 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų, kai Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės miško žemės plotų pavertimo kitomis naudmenomis.
Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.
Valstybinės miškų tarnybos informacija
