Antarktidos ledynų ploto pokyčiai

Nors dar ne taip seniai buvo manoma, jog aplink Antarktidą esančių ledynų plotas sąlyginai stabilus (priešingai negu Arkties), tačiau pastarųjų keleto metų duomenys vis labiau kelia nerimą. Remiantis „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos duomenimis, 2023 m. buvo ypatingi Antarktidą supančiam ledui: per 8 mėnesius jis pasiekė rekordiškai mažą plotą (lyginant su daugiamečiu vidurkiu). Tiek paros, tiek mėnesio jūrinio ledo plotas pasiekė visų laikų minimumą 2023 m. vasario mėn., kai ledynų plotas buvo net trečdaliu (-33 %) mažesnis negu vidutiniškai 1991–2020 m. laikotarpiu.

Ledynai labai svarbūs mūsų planetai. Juose sukaupta daug gėlo vandens, taip pat jie vėsina visą Žemę, kadangi balti paviršiai atspindi labai daug Saulės šviesos ir tai neleidžia planetai dar labiau sušilti. Tuo tarpu, vandenyno vanduo veikia priešingai, nei ledas ar sniegas, yra tamsus ir sugeria Saulės spinduliuotę, pamažu įšyla ir šildo aplinkinį orą. Apledėjusio vandenyno poveikis viso regiono temperatūrai yra milžiniškas. Šį faktą lengviausiai gali suprasti žmonės pvz. gyvenantys prie Kuršių marių (ar kito labai didelio vandens telkinio). Žiemą, kai Kuršių marios būna neužšalę jos šildo supančią aplinką ir apylinkėse būna šilčiau nei truputį giliau sausumoje (toliau nuo marių). Na o visiškai užšalus Kuršių marioms oro temperatūra visame regione beveik susivienodina su žemyne esančia temperatūra (tampa kur kas šalčiau; ledas veikia panašiai kaip sausuma).

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos informacija