Paskutinį vasaros mėnesį ūkiuose – pats darbų įkarštis. Nors tiksli javapjūtės pradžia kinta nuo auginamos kultūros, ji dažniausiai siejama su anksčiausiai nuimamų žieminių rapsų branda ir prasideda liepos pabaigoje, rugpjūčio pradžioje. Tačiau prieš kimbant į darbus, būtina juos tinkamai susiplanuoti ir įvertinti galimus derliaus rezultatus.
„Į laukus jau netrukus išvažiuos kombainai, padėsiantys nukulti žieminių rapsų, rugių, kviečių derlių. Rugpjūčio viduryje skinsime žirnius, antroje mėnesio pusėje prasidės žieminių rapsų sėja: žemės arimas, įdirbimas ir dirvos kalkinimas, o prieš pat rugsėjį pradedami pjauti vasariniai javai – avižos. Nors tikslių rezultatų negalime nuspėti, pokalbiai su ūkininkais leidžia apibendrinti tendencijas, jog iki šiol vyravusi sausra ir tik epizodiniai lietūs palaikė kaitrą, todėl derlius turėtų būti mažesnis. Per aukšta temperatūra sumažina augimo tarpsnių trukmę, todėl galiausiai susiformuoja mažesnė javų biomasė. Kita vertus, rankų nuleisti nereikėtų, o išsamus pasiruošimas javapjūtei galimus rezultatus gali ženkliai padidinti“, – teigia „Lande“ agronomas Guntis Laicans.
Derliaus prognozės
Užsitęsusi kaitra skatina sektoriaus atstovus pripažinti, kad augalininkystės ūkiams šis sezonas nėra lengvas.
„Išankstiniai duomenys ir pokalbiai su ūkininkais leidžia teigti, kad šiemet rinkoje žieminių miežių derlius svyruos tarp 3,5-6 t/ha. Tuo tarpu žieminių rapsų derliaus kiekis vidutiniškai turėtų būti 2-3 t/ha. Egzistuoja tikimybė ir didesniam prieaugliui, tačiau aliejaus kiekis sėklose turėtų būti mažesnis dėl pavasarinių šalnų. Sausra ypatingai paveikė žieminių rugių ir kviečių derliaus skaitlingumą, kuris turėtų mažėti 30-50 proc. Be to, išlieka svarbus klausimas dėl grūdų kokybės: ar tai bus maistiniai, ar pašariniai grūdai. Neatmestina, jog tebesitęsianti sausra išguldys dalį javų, o grūdų tūrinio svoris bus nedidelis. Tai ypač svarbus veiksnys, nulemiantys javų gaminių kokybę“, – pažymi agronomas.
_1682495233.png)
Tačiau stebint bendras Europos Sąjungos (ES) šalių tendencijas – padėtis išlieka kiek labiau pozityvi. Europos Komisijos duomenimis, 2023-24 m. bendras ES grūdų ir aliejinių augalų derlius turėtų padidėti atitinkamai 5 proc. ir 8 proc. Dėl to, o taip ir dėl vis našesnio Ukrainos grūdų tranzito į rinkas už ES ribų, tikėtina, bendras grūdų importas turėtų mažėti.
Kaip pasiekti maksimaliai efektyvių rezultatų dar šią vasarą?
Kaip pastebi agronomas, rugpjūtį ūkininkai turėtų iš anksto pasiruošti kūlimui. Pradėti nuo žemės ūkio technikos valymo, taip pat atnaujinti derliaus laikymo ir džiovinimo infrastruktūrą: pavyzdžiui, išvalyti, atnaujinti ir dezinfekuoti sandėliavimo bokštus. Prireikus – juos suremontuoti. Išankstinis pasiruošimas padės išvengti skubėjimo ateityje bei leis efektyviau planuotis artimiausius darbus.
Taip pat reikėtų skirti dėmesį pasėlių brandos įvertinimui ir jų pjūties grafiko sudarymui. Nukūlus javus, būtina iš naujo įvertinti pasėlių būklę ir jų tolesnės priežiūros planą.
„Rugpjūtį atskiro dėmesio nusipelno dirvos analizė ir tręšimas – būtina nuolat stebėti jos būklę. Tokiu metu žemė yra bene intensyviausiai dirbama, todėl ryškiausiai keičiasi jos cheminės savybės – rūgštėja ar šarmėja, tad nualintą dirvą būtina kruopščiai prižiūrėti. Jei dirva yra rūgšti ir joje mažai kalcio, augaluose išsivysto mažesnė šaknų sistema, todėl blogėja maisto medžiagų pasisavinimas. Pavyzdžiui, kviečių atveju optimalus dirvožemio rūgštingumas būtų pH 6,0-7,5, o rapsų – pH 5,5-6,5. Vis dėlto, jei šie rodikliai mažesni, reikėtų svarstyti apie dirvos kalkinimą. Dirvos kalkinimas leidžia padidinti per rūgščios dirvos pH ir kompensuoti kalcio trūkumą. Dirva turėtų būti tręšiama kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis, mažinant azoto ir didinant fosforo ir kalio dozes. Taip bus stiprinama augalų šaknų sistema, užtikrinanti geresnę augalų šaknų sistemą – dėl to augalai turėtų geriau žiemoti“, – dalinasi Guntis Laicans.
